R.Skučaitė
   Širdis

Pabudau –
Dar paukščiai ant šakų.
Pabudau –
Dar vandenys nušvito.
Vėl diena.
Bus lengva ir sunku.
Visko bus
Nuo ryto ligi ryto.

Jau labai seniai
Tokie rytai,
Kai žinai,
Jog priš tave gyventa,
Jog tyliausiems žodžiams –
Apkurtai,
Jog visai šalia-
Nyku ir šventa.

O paskui –
Kai sietuvos apaks,
Suvokimą laikas išardys,
Už mane,
Už tuos, kur buvo –
Plaks
Akmenio sunkaus
Lengva širdis.




A.Svidinskas
   Akimirka

Laukas.
Tolimas žydintis laukas…

Eglių ošimas,
Samanų liūnas…
Laukas…
Tolimas.

Paglostyk
Eglės kamieną,
Paliesk
Skaudžius jos spyglius,
Kad išvystum
Tolimą
Žydintį lauką ,
Kad pajustum
Beprotišką jo laukimą
Ir išeitum
Pušynais žilais,
Beržų
Adžalynais…

Ėjimas ,
Šventas ėjimas
Iš samanų
Drumzlino liūno
Į tolimą
Žydintį
Lauką.




A.Svidinskas
   Debesų padangėj

Mano
Šaltas lietus,
Mano
Piktas lietus…
Ach,
Kodėl vėlei
Tu jam
Atvėrei vartus?
Nuvilnys,
Nuliepsnos
Jis
Ugniniais lašais…
Kas
Atleis man?
Gerumas tasai,
Kur
Lig šiol dalinu
Iš
Gimtinės laukų
Ir
Senolių dainų –
Toks trapus
Lietuje,
Pats
Pažeist jį bijau,
Kai skliautai
Debesų sklidini…




A.Svidinsko +sutartinė
   Sėlių dvasia

Mūs,regis,
Nė būti nebuvę…
Tik protėvių mituos
Lyg saulę pro debesį
Probrėkšmiu kartais regėję,
Tyliai daliję
Lyg patirti skaudžią
Ateinantiems savo vaikams.
Regis ,
Nė ženklo nelikę,
Tik gyrių ramybėj
Tarp Dauguvos ir Šventosios.
Dar kaulai pilkapiuos dūli…
O visgi
Kažkur padrikuos atžalynuos
Žiebe nematomą ugnį
Pasklidusios titnago šukės,
Dar ežero vilnys
Keisčiausiais balsais atsišaukia.
Gal nevien tiktai buvę,
Gal esą?
Gal pagoniška mūsų dvasia
Gyva ir po Jersikos krykšto?
Prigluskim prie žemės,
Pasiklauskim medžių, žolės.




O.Baliukonytė
   XXXXXX

Man per tamsi šita šviesa .Šita
Ugnis kaip ledas – ji manęs nešildo.
Įš dilgėlių išaustas rūbas – šilkas
Man peršvelnus.Ir tiktai tu, mirtie,

Sesuo mana, - tyra ,karšta ,šviesi.
Tavęs ir trokštu – ir bijau. Laiminga,
Kai rožės vysta , o dygliai susminga
Į pačią širdį –su tavim esu.

Gyvenimą – varioką tau sviedžiu
Po kojomis . Pakelk ir neškis – tavo.
Esu aš tas , kurs viską žemėj gavo –
Išmainė viską į šituos žodžius.

Ir jų daugiau jau nieks nepakartos.
Vieni užmirš.Kiti – nedrįs. Bet salve
Ant mano slenksčio,bet žiedai,bet saulė
Mus vėl ir vėl išskirs, sesuo mirtie…




D.Kajokas
   Pasivaikščiojimas rudenėjančia pamiške

Štai užsiplieskia ir gęsta
lapai rudenį…
Kas,kodėl mums davė gestą,
gamtai – judesį?

Kas,kodėl mums davė klausą
ir dar klausimą?-
klausiame prasmės to ,klausiam –
neišklausiame.

Rausvas uogos veidrodėli,
ryto pamiške,
gal prasmės nėra,todėl ir
ne-beprasmiška

nei tenai kur gavom gestą
arba judesį,
anei čia, kur tyliai gęsta
lapai rudenį…




A.Daščioras
Nusivylimas

Žiūriu ,kaip tirpsta ateitis
Niekinguose praėjusių dienų darbuos…
Koks tuščias ir negyvas mano laikas!
Žiūriu į ateitį vilties akim.
Nuskaidrinki, o Viešpatie,
Kad pamatyčiau prasmę
Ir savo ,ir kitų varguos.
Ne taip,
Ne taip tave svajonėsepiešiu,rytojau!
Bet kai praeina ateitis ,
Matau,
Kad visa, ką darau, -
Taip menka…




A.Daščioras
   XXXXXXX

O Dieve ,Viešpatie aukščiausias,
Pabūk dabar su manimi.
Priimk mintis pačias aitriausias
Tarytum auką.
Žvaigždžių ir vėjų stebimi,
Mes klaidžiojam tarp sienų,-
Kur nuodėmės
Ir gailestys už jas.
Ganyk ,kol lemta , mano sielą.
Pažemink ar nubausk mane,
Jei, į puikybę pasikėlęs,
Aš Tave pamirščiau…




XXXXXXXXXXXXXXX
   (SUTARTINĖ)Liet.liaud.

Lioj sodai lioj vakaro
Kločia baltų patalalį vokaro.
Lioj sodai lioj vokaro
Guldyčia motinalį vokaro
Lioj sodai lioj vokaro
Ar miega motinala vokaro
Lioj sodai lioj vokaro
Tai miega motinala vokaro.




   (SUTARTINĖ)Liet.liaud.

Gostauta gostautėla
Čiuta rūta
Tu lazdela skambunėla
Čiuta rūta
Tavi kirta tu skambėjai
Čiuta rūta
Tavi veže prakalbėjai
Čiuta rūta




D.Kajokas
   Mirusių daina

O kai mes į dangų eisim mirusių būriu
Skilinės sunokę vaisiai
Soduos iš kurių
Kils rudens vėlyvas dvokas
Sėklos išlekios
Ir kas buvo
Bus kaip sprogęs
Kaip po pabaigos.
O mes eisim ,nes girdėjom
Ūkė traukiniai,
Kad keliu šiuo vienas ėjo,
Tik seniai,seniai…
Keliais mes į dangų eisim
Tik kažkas sustos
Ir sustos taip baisiai,baisiai
Nelyg išduos
Neištars nė vieno žodžio
Tik atgal pasuks
Ant šaltų ūkų paklodžių
Mus paliks visus…




V.Skeirienė
   Tu mėnuli baltas

Tu mėnuli baltas-
Iki skausmo šaltas.
Degsiu žvakę juodą
Rasiu mirtį paguodą.
Mano broliai medžiai
Tavo baltą žvilksnį
Rinks surinks į rankas
Ir nupins žalias lankas
Tas lankas apglėbsiu
Šaltu vėju pūsiu
Gersiu naktį juodą
Rasiu mirty paguodą.
Ryto rasą brauksiu
Paukščio balsu šauksiu
Debesiu pavirtus
Per marias perplauksiu
Mano akys laukas
Pilkas,šaltas ,sausas
Mano žvilksnis krantas
Ilgesio pagautas
Duok mirtie man laisvę
Sąžinę paleiski
Trokštu tavo žodžio
Sapno tuščio noriu…